- ręstinė
- ręsti̇̀nis, ręsti̇̀nė bdv. Ręsti̇̀nis nãmas.
.
.
ręstinis — ręstìnis, ė adj. (2) 1. NdŽ kuris įręstas, įkirstas. 2. DŽ suręstas, ręstasis: Ręstinė gintuvė L59. Seniau buvo labai paplitusios ręstinės rąstų sienos rš. Krosnys buvo statomos kampe, tiesiog ant žemės arba ant medinio ręstinio pamato… … Dictionary of the Lithuanian Language
traukti — traukti, ia, ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M 1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse… … Dictionary of the Lithuanian Language